Iki žmonijos įsibrovimo neskraidantis Dodo sugebėjo palaikyti stabilią populiaciją, nors per metus padėdavo ne daugiau kaip vieną kiaušinį. Tačiau, atvykus žmonėms, kartu su viena rūšimi atsirado dar kelios, įskaitant žiurkes, ožkas, kiaules, elnius ir makakas – visos jos prisidėjo prie to, kad Dodo skaičius sumažėjo iki nulio. Visas šias rūšis į Mauricijų atvežė žmonės ir visos jos pamėgo dodo paukščių kiaušinius. Yra įvairių duomenų apie paskutinį oficialiai pastebėtą paukštį, tačiau 2003 m. Davidas Robertsas ir Andrew Solowas, remdamiesi formule, nustatė, kad dodo paukščiai galutinai išnyko maždaug 1690 m.
Paukštis Dodo yra žmogaus sukelto išnykimo simbolis. Akivaizdus nerūpestingumo kainos pavyzdys. „Colossal” yra įsipareigojusi atgaivinti išnykusias rūšis, kad sukurtų geresnį pasaulį. Todėl bendradarbiauja su Mauricijaus vyriausybe, kad būtų sukurtas fondas, skirtas mylimo paukščio, kurio visi labai pasigenda, populiacijai atkurti. Ir galiausiai, Mauricijaus gyventojai kantriai laukė dodo sugrįžimo, dėdami savo indėlį rūpinantis jų buveinėmis ir išlaikydami natūralią, sveiką žemę.
Paslaptingos kilmės neskrendantis paukštis Dodo, viešpatavo savo gimtojoje Mauricijaus saloje – ir niekur kitur – kol nesulaukė visiško išnykimo. XVII a. pabaigoje žmogus staiga nutraukė Dodo rūšies egzistavimą. Šiandien kompanija “Colossal” yra pasiryžusi ją sugrąžinti. Tam jau sutelkta 225 mln dolerių.
Jei žmogus niekada nebūtų sutikęs nė vieno Dodo paukščio, atogrąžų saloje Mauricijuje jų vis dar galėtų būti. Kaip Dodo pateko į tokį nuošalų rojų, neaišku. Nepaisant to, ši endeminė rūšis klestėjo be rūpesčio ir natūralių plėšrūnų iki pat 1500 m. pabaigos, kol atvyko kolonistai.
